Prieš daugiau nei ketverius metus, vieną kovo penktadienį kiek netikėtai buvau įtrauktas į Vilnios upę tyrinėjančios mokslinės ekspedicijos sudėtį. Tyrinėtojų grupę sudarė du asmenys - kapitono ir vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas ėjo kolega Tomas, bocmano-inkarininko ir fotografo poziciją užėmė šių eilučių autorius. Tiriamosios ekspedicijos tikslu buvo upės dugno matavimai - kolega yra prisiekęs žvejys ir echalotu matuodamas dugną tikėjosi rasti duobių, kuriose galėtų slėptis upėtakiai, šlakiai, rykliai ar kiti vandens faunos atstovai, aš gi prisijungiau iš paprasčiausio smalsumo.