Iš Vilniaus į Panerius

Prieš kiek daugiau nei 70 metų, Vilnių valdant nacistinei Vokietijai, kelionė iš Vilniaus į Panerius tūkstančiams buvo paskutinė gyvenime. Holokausto įkarštyje Aukštuosiuose Paneriuose SS daliniai sušaudė apie 100 000 žmonių, daugiausia žydų, kurie į savo mirties vietą dažniausiai būdavo atvaromi pėsti iš geto Senamiestyje. Šiais laikais maršrutu iš Vilniaus į Panerius pasivaikščioti galima ne tik į vieną pusę, o maršrutas pro pramoninius Naujamiestį ir Vilkpėdę bei kaimiškus Riovonis leidžia pažvelgti į mažiau populiarius sostinės užkampius.

Turbūt būtų simboliška pradėti kelionę į Panerius nuo Vilniaus geto, tačiau pradžios tašku patogiau buvo pasirinkti geležinkelio stotį. 1860 m. Vilnių pasiekęs geležinkelis iš esmės suformavo pietinės miesto dalies vaizdą, o aikštė prie stoties yra viena gyviausių (nors, dėl vyraujančio kontingento, ir ne pati jaukiausia) miesto vietų. 

Depas Geležinkelio gatvėje.

Krovinių stoties kelynas nuo Dariaus ir Girėno gatvės viaduko.

Pagrindinė Naujamiestį šiaurės - pietų kryptimi kertanti arterija - Švitrigailos gatvė. 

Iš Švitrigailos gatvės sukame į murziną ir dvidešimtu, o vietomis gal ir devynioliktu amžiumi dvelkiančią Panerių gatvę, su jos duobėmis, nuo suodžių pajuodusiais fasadais, senais gamyklų korpusais ir akmens anglies krūvomis palei geležinkelį.

Gyvenamųjų namų Panerių gatvėje nedaug ir jie visi, tiek didesni, tiek mažesni, yra seni. Iki Rotušės aikštės nuo čia viso labo pora kilometrų, tačiau nauja statyba greitai matyt dar neateis.

Išeiginę dieną čia mašinų nedaug, tačiau šiokiadieniais eismas Panerių gatvėje intensyvus - ja labai patogu iš Naujamiesčio išlįsti į Tūkstantmečio gatvę, o jau iš ten dumti link Kauno, Trakų ar Vakariniu aplinkkeliu į gyvenamuosius rajonus miesto šiaurės vakaruose.

Už Tūkstantmečio gatvės pasitinka dūmijanti biokuro jėgainė.

Vilkpėdės gatvė, primenanti užmiesčio kelią.

Vilkpėdės gatve nusileidžiame į Savanorių prospektą, kur dangų remia šiluminės elektrinės kaminai.

Geležinkelio viadukas virš įvažiavimo į AB "Silikatas" teritoriją.

Savanorių prospektas - viena judriausių miesto gatvių ir pasivaikščiojimams nėra labai tinkama. Tad sukame kairiau, į Riovonis.

Riovonių gatvė neria po privažiuojamaja geležinkelio linija.

Neįprastai ant šlaito pastatytas daugiabutis.

Kaimiškas Riovonių peizažas.

Riovonyse į akis krito tai, kad čia labai daug namų, kurie atrodo lyg būtų sulipdyti iš kelių atskirų.

Riovonių gatvė baigiasi vieno namo kieme, tad toliau Panerių link einame pagelžkele.

Miesto vienkiemis.

Kryžius primena, kad su geležinkeliu negalima juokauti.

Zuikių gatvės rajonas, labiausiai pagarsėjęs savo itin komplikuotu susisiekimu su miestu. Geležinkelis nuo likusio miesto šios gatvės gyventojus skiria it siena, o į mokyklą Žemuosiuose Paneriuose vaikai priversti eiti naudodamiesi pralaida po geležinkeliu.

Zuikių gatvės, einančios senojo geležinkelio pylimu, pabaigoje yra vienas įdomesnių Vilniaus technikos paveldo objektų - Panerių tunelis. Šis tunelis buvo iškastas 1859 m. tiesiant Peterburgo - Varšuvos geležinkelį. 427 m ilgio tunelis veikė iki 1960 m., kai pagrindinė geležinkelio linija buvo pravesta kiek šiauriau. Šiais laikais uždarytame ir pusiau užgriuvusiame tunelyje sau prieglobstį rado šikšnosparniai.

Virš tunelio, ant kalvos, yra gana didelė duobė. Matyt šioje vietoje įgriuvo tunelio lubos.

Kitoje tunelio pusėje prasideda Panerių stotis.

Panerių stoties pastatas. Nors stotis ir jos prieigos sutvarkytos, o aplinkui akį džiugina graži gamta, pats rajonas ne iš maloniųjų. Priežastis, vėlgi, vietinė fauna - cigarečių kaulyjantys banditiškos išvaizdos girtuoklėliai su užtinusiomis nosimis ir keiksmažodžiais prisodrinta kalba.

Už kokio kilometro nuo stoties prieiname Panerių memorialą, įrengtą miške, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo masiškai žudomi žmonės.

Iš maždaug 100 000 čia nužudytų žmonių apie 70 000 buvo žydai.

Sovietinis obeliskas dar su penkiakampe žvaigžde.

Duobė, kurioje buvo deginami nužudytųjų kūnai.

Nuo memorialo toliau eiti nelabai yra kur (nebent per miškus link Kazbiejų ar Trakų Vokės, jei yra ūpo), tad grįžtame atgalios link stoties. Panerių kelyno vaizdas nuo pėsčiųjų viaduko.

Poilsiaujantys ožiniai kranai.

Menkame į niekur vedančiame miško keliuke kažkodėl įrengtas apšvietimas.

A1 kelias nuo Galvės gatvės viaduko.

Barokinė Panerių kapinių koplyčia (1793 m.)

Nuo Panerių koplyčios iki Žemųjų Panerių nusileisti galima išlikusia senojo Vilniaus - Kauno kelio atkarpa, tačiau šįkart trumpindami kelią patraukėme tiesesniu takeliu.

Maršrutas baigėsi Valkininkų stotelėje Titnago gatvėje.