Iš Panerių į Lentvarį

Grįžtant po pasivaikščiojimo į Panerius dingtelėjo mintis, kad būtų visai įdomu pėsčiomis nužygiuoti iš Vilniaus iki pat Kauno. Ne vienu ypu - šimtas kilometrų vis dėlto nėra mažai - o atskirais etapais, kiekvieną pradedant ten, kur baigėsi ankstesnysis. Šią mintį įgyvendinti ėmiausi vieną vasaros savaitgalį, troleibusu nuriedėjęs iki Žemųjų Panerių, kur ir baigėsi ankstesnioji maršruto dalis.

Lenktynės su lietumi Žemaičių plente

Jei dvi pirmosios ilgojo liepos savaitgalio išvykos dienos buvo paskirtos Mažajai Lietuva, tai trečioji ir paskutinė - ilgai kelionei namų link senuoju Žemaičių plentu. Šis 1934 - 1939 m. tiestas ir du tuomet didžiausius šalies miestus - Kauną ir Klaipėda - turėjęs sujungti kelias buvo pirmasis tokio dydžio ir svarbos infrastruktūros projektas mūsų šalyje. Atidarytas Žemaičių plentas buvo tik 1939 m. liepą, kai Klaipėdoje jau šeimininkavo nacistinė Vokietija, bet kaip pagrindinis uostamiesčio link vedantis kelias tarnavo didelę sovietmečio dalį. Augant transporto srautams tarpukariu tiestas, siauras ir per miestus bei miestelius einąs plentas nebegalėjo patenkinti susisiekimo poreikių, ir 1971 m. lygiagrečiai imta tiesti magistralė. Dalis senojo plento tapo magistralės dalimi, tačiau didžioji jo dalis tarp Ariogalos ir Gargždų tebėra atskiru ir vietiniam susisiekimui naudojamu keliu.

Mažoji Lietuva: prie Klaipėdos

Nors šiaip jau Klaipėdos krašto sąvoka nuo pat Versalio taikos konferencijos taikoma visai iš pradžių Ambasadorių konferencijos, o vėliau Lietuvos valdytai šiaurinei buvusių Rytprūsių daliai, ne visas tas kraštas taip jau tiesiogiai buvo ir yra susijęs su Klaipėda. Pietinė krašto dalis turėjo tokius ilgamečius centrus kaip Šilutė ir ypač Tilžė, o pati Klaipėda atsidūrė naujojo krašto geografiniame pakraštyje. Tačiau šiandien pasidairysime būtent po tikrąjį Klaipėdos kraštą, artimiausias mūsų uostamiesčio apylinkes.