Mąstydamas apie ką būtų galima brūkštelėti reportažą šią lietingą žiemą ir kiek pasirausęs savo nuotraukų archyvuose nusprendžiau, kad verta vėl nukreipti dėmesį į Aukštaitiją, o konkrečiau - prisiminti trumpą 2013 m. rugpjūčio pradžioje susiorganizuotą išvyką Rytų Aukštaitijoje, tame jos kampe, kur į vieną tašką susieina Molėtų, Anykščių ir Utenos rajonai.
Kelionę pradėkime nuo pačioje Molėtų rajono šiaurėje įsikūrusio Skudutiškio. Šio kaimo vardas metrikose žinomas nuo 1492 m., skirtingu laiku jį valdė Radvilos, Šunkai, Bronišai, Kurminai. Dabar šį bažnytkaimį, kaip ir kitus tarp vaizdingų Aukštaitijos ežerų išsibarsčiusius miestelius bai kaimus, pamėgę miestiečiai, perkantys čia sodybas ir jose poilsiaujantys savaitgaliais.
Abipus kaimo amžių žymintį stulpą - du didieji kaimo traukos centrai: parduotuvė ir dėvėtų rūbų turgus.
Švč. Trejybės bažnyčia (1939 m.).
Alanta (arba Alunta) - nelabai didelis miestelis šiaurinėje Molėtų rajono dalyje. Ji žinomas nuo 1436 m., kai Žygimantas Kęstutaitis už pagalbą kovoje su Švitrigaila Alantą padovanojo Kristinui Astikui, kurio sūnus Radvila Astikaitis tapo galingiausios LDK didikų giminės pradininku. Savo laiku Alanta priklausė Gasparui Bekešui - gan kontraversiškai vertintai asmenybei, Stepono Batoro karvedžiui, pagarsėjusiam bedieviui, kurio katalikų bažnyčia neleido laidoti kapinėse, vėliau gerus porą šimtmečių - Radviloms.
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (1912 m.), Lietuvoje gana reto neoromaninio stiliaus.
Alantoje išlikusi ir didžiulė XIX a. pabaigoje statyta smuklė. Dabar joje įsikūrusios kelios parduotuvės.
Vaistinė miestelio centrinėje aikštėje.
Vasariškai snūduriuojanti Alantos gimnazija. Pirmoji mokykla miestelyje minima 1781 m., parapinė buvo įsteigta 1853 m.
Miestelio gatvės perspektyva.
Už poros kilometrų nuo miestelio, Naujasodžio kaime, yra Alantos dvaras, priklausęs Panormeckių šeimai. XIX a. viduryje statyti neoklasicistiniai dvaro rūmai.
Dvaro parkas.
Aplink dvarą išlikę ir senų akmenų mūro gyvenamųjų pastatų, puikiai papildančių šiaip jau medinį Aukštaitijos provincijos architektūrinį peizažą.
Ūkinis pastatas, veikiausiai ledainė ar, galbūt, kokia kalvė.
Dvaro teritorijoje yra ir Virintos kultūros centras, darantis įspūdį savo kolūkinio klasicizmo formomis.
Nuo Alantos pavažiavus Anykščių link pasiekiame nedidelį, kaimiškai išrodantį, nė trijų šimtų gyventojų neturintį Skiemonių miestelį. Miestelis žinomas nuo XV a., nuo 1677 iki 1832 m. jame veikė atgailos kanaunininkų vienuolynas.
Išlikęs didelis žydo pirklio namas.
Pagrindinė miestelio gatvė - krašto kelias Nr. 119 Molėtai - Anykščiai, dar žinomas kaip "Biržinka" (pagal Beržynės kaimą prie sankryžos su A6) arba "Uošvės liežuviu". Šią pravardę jis gavo dėl savo išskirtinio vingiuotumo ir kalvotumo.
Skiemonių miestelis turi ir nemenką parką.
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1884 m.). Pirmoji bažnyčia Skiemonyse pastatyta apie 1500 m.
Jau Utenos rajone ir jau prie A6 kelio - Leliūnai, 400 gyventojų turintis miestelis. Per šią kelionę miesteliui neskyriau tiek dėmesio, kiek jis nusipelno - neaplankytas liko ir Keramikos muziejus, ir miestelio pakraštyje išlikęs dvaras.
Istoristinė Šv. Juozapo bažnyčia (1905 m.).
Į 6 km į pietryčius nuo Leliūnų, pietvakariniame Vidinksto ežero krante,, randame Pakalnių piliakalnį. Tyrinėjimų metu jo papėdėje rasta I tūkstantmečio prieš Kristų gyvenvietė.
Ant piliakalnio yra partizanų kapai ir didelis kryžius. Jis buvo pastatytas 1918 m., nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m., nugriuvo 1998 m. ir antrą kartą atstatytas 1999 m.). 1994 m. išleistame "Turisto atlase" tvirtinama, kad šis kryžius yra aukščiausias Lietuvoje, tačiau patvirtinti ar paneigti šios informacijos nesiimu.
Nuo piliakalnio atsiveria Rytų Aukštaitijos - kalvų ir ežerų krašto - peizažas.
Šią neilgą išvyką baikime Pakalnių kaime netoli piliakalnio. Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 2002 m. vietoje anksčiau čia stovėjusios ir 2000 m. sudegusios 1906 m. statytos bažnyčios.
Pakelės koplyčia Pakalniuose.
Kelionės maršrutas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą