Čia gaminami vilkai

Vieną sykį pasiryžki,

Ir keliauk į Vilkaviškį,

Dunda, rūksta fabrikai -

Čia gaminami vilkai

Šiomis Juozo Erlicko kūrybos eilutėmis pradedame reportažą iš paskutinio šio tinklaraščio puslapiuose dar nė kiek neliesto Lietuvos regiono - Suvalkijos. Paminėjus šį kraštą pirmiausia į galvą ateina, aišku, šykščiojo suvalkiečio įvaizdis, vėliau turbūt labai specifinė tarmė, o galiausiai nedera pamiršti, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje būtent Suvalkijos lygumos išaugino ryškiausias lietuvių tautinio atgimimo figūras, tokias kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ar Jonas Jablonskis. Pirmajai rimtesnei pažinčiai su Suvalkija pasirinkau ne jos sostinę Marijampolę, o patį pietvakarinį Lietuvos kampą, didžioji kurio dalis priklauso Vilkaviškio rajonui.

Aplink šiaurinį siauruko ruožą

Praėjusiame reportaže apie šiaurinį siauruko ruožą koncentravomės išimtinai į su geležinkeliu susijusius objektus - stotis, tiltus, bėgius, riedmenis. Šiandien tuo tarpu pasidairykime po tai, ką šis geležinkelis seniau jungė - didesnius ir mažesnius šiaurės Lietuvos miestelius, priklausančius istorinei Žiemgalai ir nuo seno turinčius artimus ryšius su Latvija.

Šiaurinis siauruko ruožas

Šiandien kalbėdami apie siaurąjį geležinkelį Lietuvoje, dažniausiai šnekame apie iki šiol veikiančią, tegu ir be reguliaraus susisiekimo likusią, 68 km ilgio atkarpą tarp Panevėžio ir Rubikių. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad ši siauruko atkarpa tėra tik mažesnioji dalis siaurojo geležinkelio tinklo, XX a. pirmojoje pusėje apraizgiusio nemažą šiaurinės Lietuvos dalį. Labiausiai išplėtotas siaurojo geležinkelio tinklas buvo dabartiniuose Pasvalio bei Pakruojo rajonuose, kur įvairiomis kryptimis kraštą vagojo ne mažiau nei trys pagrindinės linijos (Šiauliai - Biržai, Joniškėlis - Žeimelis ir Panevėžys - Joniškėlis) bei keletas mažesnių jų atšakų.