2016 m. liepos 3 d., sekmadienis

Šiaurinis siauruko ruožas


Šiandien kalbėdami apie siaurąjį geležinkelį Lietuvoje, dažniausiai šnekame apie iki šiol veikiančią, tegu ir be reguliaraus susisiekimo likusią, 68 km ilgio atkarpą tarp Panevėžio ir Rubikių. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad ši siauruko atkarpa tėra tik mažesnioji dalis siaurojo geležinkelio tinklo, XX a. pirmojoje pusėje apraizgiusio nemažą šiaurinės Lietuvos dalį. Labiausiai išplėtotas siaurojo geležinkelio tinklas buvo dabartiniuose Pasvalio bei Pakruojo rajonuose, kur įvairiomis kryptimis kraštą vagojo ne mažiau nei trys pagrindinės linijos (Šiauliai - Biržai, Joniškėlis - Žeimelis ir Panevėžys - Joniškėlis) bei keletas mažesnių jų atšakų.


Visos trys šio geležinkelio tinklo linijos kryžiavosi Joniškėlio stotyje, kuri natūraliai tapo svarbiausiu šiaurės Lietuvos siauruko centru bei didžiausia mazgine stotimi. Geležinkelis sulig Gubernijos - Pasvalio linija čia atėjo 1916 m., o po karo šis geležinkelis buvo pratęstas vakaruose iki Šiaulių ir rytuose iki Biržų.


Nesunku pastebėti, kad siaurasis geležinkelis čia yra visiškai apleistas. Ekonomiškai nerentabilus ruožas galutinai eismui uždarytas buvo, regis, 1996 m. ir per du dešimtmečius apaugo ne tik žole ir krūmais, tačiau vietomis ir medžiais. Bėgiai daugelyje vietų tebėra (nors kai kur juos pasisavino metalo vagys), tačiau juos kuo toliau, tuo giliau dengia žemė ir augmenija.


Augmenijoje paskendęs sutrūnijęs iešmas.


Gana neblogai išsilaikęs tiltas per Mažupę už kelių šimtų metrų nuo stoties.


Kiek už tilto, gerai matomas nuo kelio į Linkuvą, pastatytas paminklinis lokomotyvas. TU-2 serijos dyzeliniai lokomotyvai buvo sukurti specialiai 750 mm vėžės geležinkeliams ir Tarybų Sąjungoje pakeitė iki tol siauruosiuose geležinkeliuose eksploatuotus garvežius. Nuo 1955 iki 1958 m. Kalugos gamykloje buvo pagamintas 281 toks šilumvežis. Bandymuose šis 300 arklio galių ir 32 tonų lokomotyvas išspaudė maksimalų 76 km/h greitį, tačiau eksploatacijoje greičio riba buvo nustatyta ties 50 km/h.


Šalia išlikęs ir semaforas - senoviškas geležinkelio eismo organizavimo įrenginys, kuriame nurodymai mašinistui pateikiami ne šviesos signalais, o mechaniškai judinama svirtimi.


Kita reikšminga stotis Šiaulių - Biržų ruože yra Petrašiūnai (arba Petrošiūnai, kaip jie buvo žinomi tarpukariu). Ši stotis buvo nedideliu mazgu (nuo čia atsišakojo geležinkelis į Linkuvą), o vėliau tapo jungtimi tarp siaurojo ir plačiojo geležinkelio, mat ruožas tarp Gubernijos ir Petrašiūnų, dėka dolomito karjero ir poreikio iš Petrašiūnų gabenti šią statybinę medžiagą, buvo išplatintas iki 1520 mm vėžės.


Įasfaltuoti Petrašiūnų - Linkuvos atšakos bėgiai greta Petrašiūnų stoties.


Siauruko atšaka į Linkuvą Mūšos upę kerta įdomiu tiltu, kuriuo eina tiek bėgiai, tiek automobilių kelias. 1937 m. tiltas pastatytas kaip geležinkelio, 1957 m. išplatintas, kartu įrengiant ir automobilinį.


Geležinkelinė tilto dalis dėl blogos kelio konstrukcijos būklės yra užtverta, automobilinė gi pilnai funkciuonuojanti - tiltu eina krašto kelias Nr. 151 Pakruojis - Linkuva.


Linkuvos geležinkelio stotis. Čia išlikę bėgiai ir pusiau sugriuvęs sandėlis.


Geležinkelietiška gėlių instaliacija Linkuvos stotyje.


Iš Linkuvos keliaujame 20 km šiauriau, į Žeimelį. Šį su siauruoju geležinkeliu sieja jau kita, tačiau gan panaši istorija. Pirmojo pasaulinio karo metais Žeimelį 600 mm vėžės pločio siaurasis geležinkelis sujungė su Joniškiu, o Nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje nauja 750 mm pločio atkarpa buvo nutiesta iki Joniškėlio. Abi šios atkarpos buvo uždarytos ir demontuotos dar sovietmečiu, tačiau Žeimelyje yra išlikusi tarpukariu statyta stotis.


Kita Joniškėlio - Žeimelio linijos stotis - Vaškai. Kaip matyti, stoties pastatas iš esmės identiškas Žeimelio stočiai, tik apsuktas veidrodiniu principu.


Čia kažkada driekėsi siaurojo geležinkelio bėgiai.


Įdomiausias technikos paminklas šiame uždarytame ruože yra 1944 m. statytas gelžbetoninis arkinis tiltas per Mūšą, prie pat Švobiškio miestelio, keli kilometrai šiauriau Joniškėlio.


Išardžius siaurąjį geležinkelį tiltas pritaikytas automobilių eismui. Jis labai siauras - važiuojamoji dalis vienos normalios eismo juostos pločio.


Pasvalio geležinkelio stotis, tegul ir ne mazginė, buvo viena svarbiausių Šiaulių - Biržų ruože. Kaip matome, čia paveldas saugomas bent jau tiek, kad vienas kelias ties stotimi yra apvalytas nuo augmenijos.


Pasvalio stoties pastatas.


Stoties iš kiemo pusės su išlikusiu keliu ir krovinių iškrovimo rampa.


Žolėje paskendę siaurojo geležinkelio bėgiai Pasvalio pakraštyje, Biržų kryptimi. 


Prie Pasvalio siaurasis geležinkelis plieniniu tiltu (1939 m.) kertą Lėvens upę.


Važiuoti iki galinės linijos stoties - Biržų - šį kartą stokojau laiko, o ir nemačiau būtinybės, mat Biržuose teko lankytis praėjusią vasarą. Keletą tos kelionės metu padarytų nuotraukų galiu panaudoti ir šiam reportažui.

Biržų stoties pastatas, atrodantis gerokai kukliau nei toliau ruože esančios Pasvalio, Joniškėlio ar Petrašiūnų stotys.


Paminklinis šilumvežis su pora vagonų Biržų stotyje.


Stoties kelynas.


Vandens bokštas Biržų stotyje.


Šį kartą nuo Pasvalio jau pasukau Panevėžio link. Reikalas sujungti svarbiausią regiono centrą Panevėžį su siaurojo geležinkelio tinklu tarpukariu buvo akivaizdus, tačiau pirminiam geležinkelio pro Pumpėnus (maždaug dabartinio A10 kelio trasa) projektui pristigo lėšų, o geležinkelis 1938 m. galiausiai buvo nutiestas ne tarp Panevėžio ir Pasvalio, o tarp Panevėžio ir Joniškėlio. Svarbiausia tarpinė stotis šioje linijoje buvo Pušalotas.


Tiltas per Sanžilės kanalą ties Bernatonimis, Panevėžio rajone (2015 m. lapkričio mėnesio nuotrauka, daryta kelionės po Panevėžio kraštą metu).


Panevėžys šiandien yra be konkurencijos didžiausias siaurąjį geležinkelį turintis miestas, o jo stotis - vienintelė veikianti jungtis tarp siaurojo ir plačiojo geležinkelių. Tiesa, tenka pripažinti, kad geležinkelio aukso amžiaus Aukštaitijos sostinė neišgyvena - siauruko centru šiuo metu yra tapę Anykščiai, o pro čia einantis plačiojo geležinkelio ruožas tarp Radviliškio ir Daugpilio taip pat gerokai apmiręs ir konkurencinėje kovoje dėl tranzito rytų - vakarų kryptimi kaip reikiant nusileidžia senosios Liepojos - Romnų linijos atkarpai tarp Radviliškio ir Vilniaus.


Panevėžio stoties pastatas.


Dengta galerija Panevėžio stoties siaurojo geležinkelio dalyje.


Čia prasideda veikiantis Panevėžio - Rubikių ruožas, tad ir bėgių būklė nepalyginamai geresnė nei visuose ruožuose šiauriau.


O taip pat čia įrengta ir nedidelė siaurojo geležinkelio technikos ekspozicija, kur galima pasidairyti po vieną kitą savo amželį atgyvenusį, tačiau visai gražiai restauruotą eksponatą.



Tiek būtų apie bėgius bei pabėgius, o kitame reportaže pasidairysime po pačius pravažiuotus miestus, miestelius bei kaimus. Kai kurie jų yra labai įdomūs ir gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvos vietų.

Maršruto žemėlapis:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą