Vilnius yra bene vienintelė Europos sostinė, virš kurios laisvai leidžiama skraidyti karšto oro balionams. Ši pramoga yra populiari - šiltuoju metų laiku, oro sąlygoms leidžiant, bene kiekvieną rytą ar vakarą danguje galima išvysti kelis ar keliolika pavėjui sklendžiančių balionų. Šią vasarą, rugpjūtį, pagaliau išmėginau šią transporto priemonę ir aš.
Mūsų skrydis prasidėjo pievutėje Maironio gatvėje, priešais Tymo turgų. Tai vienas iš keletos galimų balionų starto taškų, kurie pasirenkami priklausomai nuo vyraujančio vėjo. Savaite anksčiau turėjome skristi nuo pievos prie Baltojo tilto, tačiau tas skrydis neįvyko subjurus orui.
Į starto vietą keleiviai atvyksta likus geram pusvalandžiui iki numatomo starto. Prieš kylant reikia perskaityti neilgą instruktažą bei galima stebėti kaip balionas pripučiamas. Balionai ir jų gondolos yra įvairaus dydžio - štai mūsiškis talpino net 16 keleivių.
Tymo turgaus pievutė gana nedidelė ir balionai pučiami paeiliui (kitaip visi netilptų). Štai vieni iš kaimynų jau kyla.
Netrukus į viršų šauname ir mes. Pirmiausia po kojomis atsiveria Paplauja, Kūdrų parkas ir Vilnios slėnis.
Užupis ir ryškiai išsiskiriančios dvi trikampės jo aikštės.
Čia pat boluoja ir Skaisčiausiosios Dievo motinos cerkvė, vos toliau raudoni Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių mūrai, o už jų kyšo lopais nusagstytas Pilies kalnas.
Šiaurinėje pusėje atsiveria vaizdai į Neries vingius ir abipus upės išsidėsčiusius Žirmūnus bei Antakalnį.
O po kojomis tuo tarpu - Katedros aikštė.
Žvėryno link besitęsianti Gedimino prospekto styga.
Dešiniajame Neries krante - Žvejai. Prie Mindaugo tilto nuotraukos apačioje matome istorinę pirmąją Vilniaus elektrinę (dabartinis Technikos muziejus), dešiniau - savo vietos XXI a. vis dar nerandantys Koncertų ir sporto rūmai bei pusiau sugriautas senasis Žalgirio stadionas, kurio vietoje po truputį kyla biurai ir viešbutis.
Žvilgsnis link Naujamiesčio.
Ir tarsi ant delno išguldytas Senamiestis, kurį iš aukštumos nesunku aprėpti vienu žvilgsniu.
Apačioje lieka ir Lukiškės, kurių panoramoje ryškiai išsiskiria naujai išbraižyta Lukiškių aikštė.
Mūsų balioną vėjas perneša virš Neries ir štai po kojomis jau kontrastingosios Šnipiškės. Kairiau - daugiaaukščių verslo centrų rėminamas Konstitucijos prospektas, dešiniau - varganas medinukų knibždėlynas.
Europos aikštė ir jos apylinkės.
Senoji, medinė Šnipiškių dalis, žinoma ir Skanseno vardu.
Kalvarijų turgus ir jo apylinkės.
Nuotraukos apačioje - šiaurinės Šnipiškių dalies individualūs namai, toliau - Žirmūnų daugiabučiai ir žaliuojančios Antakalnio kalvos.
Žvilgsnis atgal link centro. Nuotraukos apačioje matosi Žalgirio gatvės biurai, Skanseną uždarantys iš šiaurinės pusės.
Nauji daugiabučiai Linkmenų gatvės pabaigoje.
Žvilgsnis pietvakarių kryptimi, kur už žalių dešiniojo Neries kranto šlaitų kyšo Televizijos bokšto smailė, o dešiniau ir nebeveikiančios Trečiosios šiluminės elektrinės kaminas.
Nuotraukos apačioje matosi ir Nacionalinio stadiono griaučių fragmentas.
Kitoje pusėje matosi V. Gerulaičio gatvė. Dešiniau jos - Siemens arena ir vandens parkas, kairiau - Ozo parkas ir jį supantis naujų daugiabučių kvartalas.
Mes tuo tarpu jau atsidūrėme virš Šeškinės. Tiesiai po kojomis - Šeškinės ozas, nuotraukos dešinėje matosi prekybos centras "Akropolis".
Šeškinės pakraščiu netrunkame priartėti prie aukštutinės Baltupių dalies aplink Mykolo Romerio universitetą.
Liudo Giros, Simono Stanevičiaus ir Ateities gatvių sankryža.
Ateities gatvės perspektyva, kurios pabaigoje dviem bokštais boluoja Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Toliau už jos horizonto link driekiasi Verkių, Valakupių ir Turniškių miškai.
Mykolo Romerio universitetas bei jo bendrabučiai. Nuotraukos kairėje - Baltupių rajoninė katilinė.
Pusiau pramoninė teritorija Fabijoniškių pakraštyje.
Fabijoniškės. Apačioje - Liudo Giros gatvės pabaiga.
Šiukšliniškės. Tokį pavadinimą kažkada gavo šis Fabioniškių pabaigoje esantis abejotinos kokybės daugiabučių kvartalas, praėjusiame dešimtmetyje pastatytas greta buvusio, iki 1987 m. veikusio sąvartyno.
Geru vardu pasigirti taip pat negalintis Perkūnkiemis ir Vakarinio aplinkkelio pabaiga.
Nuotraukoje matomas žvyrkelis kažkada perspektyvoje turėtų tapti Šiauriniu aplinkkeliu.
Palikę miestą skriejame link jį aplipusių priemiesčių. Vienas tokių - Bukiškis.
Žvilgsnis atgalios, miesto kryptimi.
Miškai ir pelkės šiauriau Bukiškio.
Užmiesčio peizažai gražūs, tačiau mažiau įdomūs nei miesto. Iš miesto, tiesą sakant, išskridome gana greitai, mat tądien pasitaikė stiprokas vėjas.
Klevinė. Vienas iš buvusių kaimų, per pastaruosius keliolika metų išaugusių į stambų priemiestį.
Iš aukštai kartais galima pamatyti ir gan keistų dalykų, kaip kad šis namas, statomas aplink jau stovintį seną namą.
Bendorių apylinkės.
Bendorių žirgynas.
Klevinės stogai. Tolėliau matosi ir pilka magistralės juosta.
Skriejant tolyn nuo miesto namai retėja, balionai leidžiasi žemiau, o keleiviams belieka žvalgytis į vakaro saulės apšviestus Vilnijos laukus.
Iš paskos balionams važiuoja ir "žemės tarnyba" - nuo vieno iki trijų ar keturių žmonių (priklausomai nuo baliono dydžio), kurie paskui parveža balioną ir keleivius atgal prie starto.
Štai mes jau ir ant žemės. Anot piloto (jį nuotraukoje ir matote), krepšys leidžiantis turėjo apsiversti, bet vis dėlto apsiėjome be to.
Balioną suvyniojus dar laukė "krikštynos" su palukų deginimu ir šampano taure, o netrukus jau riedėjome atgal Vilniaus link. Manau, skrydį norėsiu kada nors pakartoti - pramoga ne iš pigiųjų, tačiau to verta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą