Nida

Nida - didžiausia (1200 gyventojų) visos Kuršių nerijos gyvenvietė, įsikūrusi beveik pačiame šio ilgo ir siauro pusiasalio centre. Kartu tai piečiausia Lietuvos pajūrio gyvenvietė - nuo Nidos uosto iki sienos su Rusija yra vos daugiau nei trys kilometrai. Galiausiai tai prestižiškiausias Lietuvos kurortas, kurio niekas nesirenka kaip pigesnės alternatyvos kažkam kitam.

Plaukiam į Nidą!

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rugsėjo pabaigoje išsiruošiau į pajūrį, buvo noras iš Klaipėdos į Nidą nuplaukti greitaeigiu laivu "Smiltynė", kuris vasaros sezono metu kursuoja tarp uostamiesčio ir dviejų pagrindinių Kuršių nerijos gyvenviečių. Vasarą šis laivas kasdien įveikdavo du reisus, rugsėjį kursavo tik savaitgaliais ir tik kartą per dieną - ryte išplaukęs iš Klaipėdos, vakarop grįždavo atgal. Praplaukti šiuo laivu pataikiau paskutiniu šio sezono reisu.

Žemyninis pajūris

Iš 99 kilometrų Lietuvos turimo Baltijos pajūrio didesnioji dalis yra Kuršių nerijoje, kuri savo ruožtu tvirtai ir aiškiai atskirta nuo likusios Lietuvos dalies. Žemyninė Lietuva prie jūros prieina siauru, viso labo keturiasdešimties kilometrų ruožu tarp Būtingės ir Melnragės. Tai įdomus kraštas, dabar grynai lietuviškas, tačiau ilgą laiką buvęs padalintas tarp dviejų valstybių ir istoriškai turintis gana ryškių sąsajų tiek su kuršiais, tiek su vokiečiais.

Alaus ir karsto kraštas

Pačioje Lietuvos šiaurėje esantis Biržų rajonas plačiojoje visuomenėje išsyk sukelia bent jau dvi asociacijas. Visų pirma tai visuotinai pripažintas alaus kraštas (kaip žinia, Biržų pavadinimas ir kilo nuo angliško žodžių junginio "Beer sea" - Alaus jūra). Antra, Biržų kraštas garsus savo karstinėmis (ne karstinėmis) įgriuvomis. Gal kiek mažiau žinoma krašto ypatybė yra ta, jog protestantiškos Radvilų giminės atšakos valdomi Biržai buvo viena iš Lietuvos reformacijos tvirtovių, nenaudingų faktų mėgėjams gali imponuoti tai, kad čia yra šiauriausias Lietuvos taškas. Tad pasidairyti ten yra į ką ir vieną rugpjūčio sekmadienį išsiruošėme inspektuoti šį šalies pakraštį.