Plaukiam į Nidą!

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rugsėjo pabaigoje išsiruošiau į pajūrį, buvo noras iš Klaipėdos į Nidą nuplaukti greitaeigiu laivu "Smiltynė", kuris vasaros sezono metu kursuoja tarp uostamiesčio ir dviejų pagrindinių Kuršių nerijos gyvenviečių. Vasarą šis laivas kasdien įveikdavo du reisus, rugsėjį kursavo tik savaitgaliais ir tik kartą per dieną - ryte išplaukęs iš Klaipėdos, vakarop grįždavo atgal. Praplaukti šiuo laivu pataikiau paskutiniu šio sezono reisu.

Laivas iš Danės žiočių išplaukia 9:30 ryte ir likus geram pusvalandžiui jau slampinėjau krantinėje prie Šiaurės rago. Skulptūra "Mergaitės bučinys".

Danė.

Pats laivas, plukdantis į Nidą, atrodo taip. Katamarano tipo laivas pagamintas Olandijoje, jo ilgis - 30 m, plotis - 7 m, greitis - 25 mazgai.

Laivas turi 72 vietų uždarą saloną. Bet geru oru, žinoma, įdomiau yra plaukti atvirame denyje. Už papildomą mokestį keleiviai gali užsisakyti audiogidą ir kelionės metu paklausyti apie uostą, Neringos gyvenvietes, vietos gyventojų papročius ir pan.

Išplaukiame. Virš Klaipėdos uosto išsirietusi vaivorykštė.

Laivui ryte plaukiant į Nidą, o vakare atgal, patogiau keliaujant į priekį apžiūrėti ir fotografuoti Neringos pusę, o plaukiant atgal - žemyninę, tad ir reportažą dėlsiosiu pagal tai. Naujoji perkėla Kuršių nerijos pusėje ir joje prisišvartavęs keltas "Žalgiris".

Pavienės Smiltynės vilos greitai baigiasi ir Kuršių nerijos kranto peizažas tampa laukiniu.

Praplaukęs pro Kiaulės nugarą ir iš siauro bei judraus Klaipėdos sąsiaurio patekęs į atviras marias, laivas padidina greitį. Vaizdas į uostą, kurio pirmame plane ryškiausiai išsiskiria dujų terminalo laivas "Independence".

Mišku apaugusi Kuršių nerijos juosta.

Neilgai trukus laivas priplaukia Juodkrantę. Tai antra pagal dydį Neringos gyvenvietė (700 gyventojų). Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Juodkrantė paminėta 1429 m., tačiau tuo metu ji buvo ne prie marių, o kitoje nerijos pusėje, prie jūros. Vėliau gyventojai persikėlė į dabartinę vietą, o kaimo augimą nulėmė ta pati aplinkybė, kuri sąlygojo ir Juodkrantės vardo atsiradimą. Juodas, mišku apaugęs krantas saugojo gyventojus nuo slenkančio smėlio, todėl į Juodkrantę kėlėsi užpustytų kaimų, tokių kaip Nagliai ar Karvaičiai, gyventojai. 

Pagal grafiką laivas Juodkrantėje turėjo stovėti vos penkias minutes, tačiau kadangi šį punktą pasiekė pasiankstinęs, stovėjome bene 20. Per tą laiką buvo galima pasivaikščioti po miestelio prieplauką ir artimiausias jos prieigas.

Liudviko Rėzos pagrindinė mokykla.

Juodkrantė nuo vandens. Ilgai besiformavęs kaimas iki šiol tarsi susideda iš atskirų dalių ir neturi vientiso centro. Viename gale bažnyčia, kitame - prieplauka ir mokykla, dar toliau į šiaurę kone atskira gyvenvietė yra susiformavusi aplink Gintaro įlanką.

Už Juodkrantės į pietus mišką Neringos peizaže vis dažniau ima keisti atviri plotai.

Už kelių kilometrų į pietus nuo Juodkrantės prasideda Pilkosios arba Mirusios kopos, bene vaizdingiausia bent jau lietuviškosios Kuršių nerijos pusės vieta.

Po šiomis kopomis XVI - XIX a. buvo palaidotas ne vienas kaimas. 

Vėjų supustyti įvairiausių formų gūbriai ir kalvelės.

Kai kur kopos pasidegusios skurdžia žole, kai kur boluoja palaidas smėlis.

Kopos pakrante tęsiasi maždaug šešis kilometrus iki pat Arklių rago. Greitaeigiam laivui šį maršrutą įveikti ilgai netrunka.

Mariose, dirbtinėje saloje ties Arklių ragu stovi Pervalkos švyturys. Šio švyturio aukštis - 14 metrų, pastatytas jis buvo 1900 m.

Mažiausia Neringos gyvenvietė - Pervalka. Čia nuolat gyvena vos apie 30 žmonių. Kaimą 1836 - 1843 m. įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai.

Piečiau Pervalkos nerija vėl apaugusi mišku. Miškas šiai siaurai žemės juostai yra gyvybiškai svarbus - būtent dėl beatodairiško jo kirtimo atsiradus atviriems smėlio plotams buvo užpustomi kaimai, o žmonėms tekdavo nuolat keltis iš vienos vietos į kitą. Miško atsodinimu susirūpinta tik XIX a. pradžioje, o svarbiausiu šito reikalingo darbo pionieriumi buvo Nidos pašto viršininkas G. D. Kuvertas. Dabar Neringa yra miškingiausia Lietuvos vieta - čia miškai dengia 84 procentus teritorijos.

Preila - maždaug 200 nuolatinių gyventojų turintis kaimas. Kaip ir Pervalka, XIX a. buvo įkurtas užpustytų Naujųjų Naglių gyventojų.

Apsukus Bulvikio ragą (ties juo - plačiausia nerijos vieta, beveik 4 km) pasirodo Nidos stogai. Nida - didžiausia (1200 gyventojų) ir svarbiausia Neringos gyvenvietė, administracinis šios nedidelės ir labai savitos savivaldybės centras.

Nuo Nidos jau visiškai netoli ir siena su Rusija. Matomas nerijos kyšulys jau Kaliningrado srityje.

Į pietus nuo Nidos valstybinės sienos link driekiasi didžiosios kopos.

Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu.

Nidoje laivas stovėjo penkias su puse valandos ir šiam miesteliui skirsiu atskirą reportažą, o atgaliniame maršrute, kaip minėjau, kur kas paprasčiau buvo pasidairyti ir į žemyninį marių krantą. Ventės rago paukščių žiedavimo stotis, kurioje teko lankytis liepos mėnesį.

Pakeliui aplenkėme pramoginį laivą "Austėja".

Žemyninis krantas mažiau išraiškingas nei nerijos pusė, be to, maršrutas eina būtent arčiau Neringos, tad iki pat Pervalkos fotografuoti nelabai buvo ką.

Ties Arklių ragu pavakare pramogavo jėgos aitvarų mėgėjai.

Vėjo jėgainių parkas marių pakrantėje.

Dreverna ir jos apžvalgos bokštas, iš kurio dairėmės liepos mėnesį.

Nuo Juodkrantės jau gerai matosi ir pietiniai Klaipėdos pakraščiai.

Artėjant prie uostamiesčio žemyniniame krante atsiranda vis daugiau namų.

Kranų simfonija prie Tarptautinės perkėlos.

BIG būsto daugiabučiai.

Corona Seaways keltas Tarptautinėje perkėloje.

O štai ir jis pats, žinomiausias Lietuvos laivas, kuris neplanuoja artimiausiu metu niekur trauktis nuo Kiaulės nugaros salos - išdujinimo laivas "Independence". Įspūdį jis daro jau vien dydžiu: ilgis - 290 m, plotis - 50 m, grimzlė - 12,6 m, anstatai iškilę į 50 m aukštį. 

Didieji "Klaipėdos Smeltės" terminalo kranai, su į šimto metrų aukštį kylančiomis strėlėmis.

Jūriniai keltai į Švediją dabar švartuojasi ne Tarptautinėje perkėloje, o prie Naujosios perkėlos. Athena Seaways ir saulės spinduliuose žvilgantis Pilsoto dangoraižis.

Vos tolėliau - jūrų krovinių kompanijos "Bega" krantinės.

Vakarų laivų gamykla, įkurta kaip Vakarų laivų remonto įmonė dar 1969 m.

Prie Danės žiočių prisišvartavęs jūrinis vilkikas "Soll Tengiz".

Apibendrinat - visiems mąstantiems ar verta, rekomenduoju kitos navigacijos metu išbandyti šitą pramogą. Taip, tai nėra pigiausias būdas patekti į Nidą, ir tuo labiau nėra greičiausias, tačiau plaukti į Nidą atrodo labai teisinga, o iš niekur kitur kaip tik iš laivo nematomi vaizdai garantuoja, kad kelionė neprailgs.