Po Suvalkijos sostinę

Marijampolė - septintas pagal dydį (57 000 gyventojų) Lietuvos miestas, neoficiali, bet visuotinai pripažinta Suvalkijos sostinė. Ne itin senas miestas savo patogios geografinės padėties dėka išaugo į svarbų pramonės, prekybos ir kultūros centrą. Užnemunėje, kuri XIX a. buvo laisvesnė nei likusi Lietuvos dalis, prasidėjęs tautinis atgimimas Marijampolę pavertė vienu reikšmingiausių lietuvybės centrų ir daugelio garsių to laikmečio veikėjų gyvenimas vienu ar kitu tarpsniu siejosi su šiuo miestu. Tokios kultūrinės reikšmės kaip prieš šimtą metų Marijampolė gal ir nebeturi, bet mano nuomone Marijampolė lieka tegu ir mažiausiu, bet vis dėlto dar "antros lygos" (su Šiauliais, Panevėžiu ir Alytumi) miestu, nenugrimzdusiu į tą nykų provincialumą, taip dažnai apimantį rajono centrus.

Pasakojimą apie Marijampolę pradėti verta pietinėje miesto dalyje, prie Kvietiškio dvaro sodybos. Šio dvaro savininkus Butlerius galima vadinti Marijampolės įkūrimo iniciatoriais. Nors Pašešupio kaimas šioje vietoje egzistavo ir anksčiau, būtent šių dvarininkų iniciatyva buvo pradėtas kurti miestelis, pastatyta bažnyčia ir įkurtas miestui vardą davęs marijonų vienuolynas.

Dvaras nėra itin įspūdingas - medinis dvarininko namas ankstesnėje nuotraukoje išsiskiria nebent dydžiu, tačiau įmantriu ar ištaigingu jo nepavadinsi. Įspūdingiausiai dvaro komplekse išsiskiria didžiulis tarpukarinis vandens bokštas.

Iš miesto pakraščio keliaukime į centrinę miesto aikštę, pavadintą Jono Basanavičiaus vardu. Ji žymi ir istorinį miesto centrą - būtent čia minėtų Kvietiškio dvarininkų Butlerių iniciatyva imtas kurti miestelis su centrine turgaus aikšte ir gatvėmis. Vietoj ankstesnio Pašešupio pavadinimo naujam miesteliui paradoksaliai suteiktas Starapolės (Senojo miesto) pavadinimas. Šis pavadinimas gyvavo ne itin ilgai - Starapolė netruko susijungti su prie marijonų vienuolyno įsikūrusia Marijampole ir bendras miestelis gavo pastarąjį pavadinimą.

Marijampolės savivaldybės administracijos pastatas. Savivaldos teises Marijampolė pirmą kartą gavo 1792 m., apskritis (pavadinta, tiesa, ne Marijampolės, o dar Starapolės) buvo sukurta miestui patekus Prūsijos valdžion 1795 m. ir išliko pusantro šimto metų. Panaikinta ji buvo 1950 m. administracinės reformos metu, kartu sukuriant Marijampolės rajoną. Pati Marijampolė (tada okupacinės valdžios pravardžiuota Kapsuku) atskiras miesto savivaldybės teises gavo 1977 m., o paskutinį kartą viskas buvo perdalinta 1999 m. reformos metu, iš miesto ir šiek tiek aplinkinių teritorijų sukonstruojant Marijampolės savivaldybę.

J. Basanavičiaus aikštėje 2009 m. atidengtas 19 metrų aukščio paminklas Tautai ir kalbai, Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.

Centrinis paštas.

Greta J. Basanavičiaus aikštės iškilęs ir didžiausias miesto viešbutis, priklausantis tarptautiniam "Mercure" tinklui.

Centrinę miesto dalį vargiai galėtume vadinti senamiesčiu - daugelis namų čia statyti po Antrojo pasaulinio karo. Apskritai sovietmečiu Marijampolė gana smarkiai augo kaip pramonės centras - prie dar tarpukariu įkurtų cukraus ir audimo fabrikų įsikūrė pramonės automatikos gamykla, pieno konservų ir grūdų produktų kombinatai, putliųjų verpalų fabrikas ir kt.

Į Šešupės slėnį besileidžianti Vilkaviškio gatvė, toliau išvirstanti į A7 kelią link Kybartų pasienio kontrolės posto. Jei Via Baltica kelias Marijampolę aplenkia iš vakarų pusės, tai keliaujantys rytų - vakarų kryptimi turi važiuoti centrinėmis miesto gatvėmis. Po Nepriklausomybės atgavimo atsigavus susisiekimui su Lenkija, Marijampolė apskritai tapo svarbiu tranzitiniu centru - be A5 ir A7 miestą pasiekia dar vienas magistralinis kelias - A16 iš Vilniaus.

Kauno gatvė teoriškai turbūt turėtų būti viena svarbiausių miesto centre, tačiau realybėje pasirodė tuštoka - matyt joje trūksta traukos taškų.

Rygiškių Jono gimnazija, įkurta 1867 m. Tarpukariu ji garsėjo kaip viena geriausių mokyklų Lietuvoje. Gimnazijos auklėtinių sąrašas daugiau nei įspūdingas - jame rasime tokius vardus kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Kazys Grinius, Petras Klimas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jurgis Matulaitis ir daugelis kitų vėliau stipriai išgarsėjusių asmenybių.

Rygiškių Jonas taip pat buvo šios gimnazijos auklėtinis - tai ne kas kitas, o Jonas Jablonskis. Garsiajam kalbininkui prieš jo vardo gimnaziją pastatytas paminklas.

Evangelikų liuteronų bažnyčia, statyta 1844 m. Greta bažnyčios veikė ir evangelikų mokykla.

Skveras Kauno gatvėje, tuoj už liuteronų bažnyčios, žymi šiaurinį senosios miesto dalies pakraštį.

Iš šiaurinės miesto centro dalies einame į pietinę. Vienas seniausių Marijampolės restoranų "Midaus ragas".

Įdomus graffiti ant kažkokių garažų. Su Lietuvos vėliava kaip ir viskas aišku, drakoną dobiantis Šv. Jurgis yra Marijampolės miesto herbe, bet kuo čia dėta Etiopijos vėliava dešinėje?..

Neobarokinė Šv. arkangelo Mykolo bazilika. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1758 m. kartu su marijonų vienuolynu, o šiai sudegus 1824 m. pastatyta dabartinė. 1992 m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Būtent aplink bažnyčią kūrėsi Marijampolės miestelis, vėliau natūraliai susijungęs su Starapole.

Bazilikos interjeras.

Iš rytų pusės centrinę miesto dalį riboja V. Kudirkos gatvė.

Simpatiškas XIX a. pabaigos namas.

Viena iš pagrindinių mieste Gedimino gatvė, vėliau tampanti A16 keliu į Vilnių per Prienus bei Trakus. 

Nauja žiedinė Gedimino, Stoties ir Geležinkelio gatvių sankryža, įrengta šalimais tiesiant Rail Balticos geležinkelio liniją. Tiesiant šį geležinkelį Marijampolėje įgyvendintas ne vienas miesto eismą pagerinantis projektas, bet šis yra stambiausias.

Marijampolės geležinkelio stotis yra viena gražiausių (šių eilučių autoriui turbūt ir pati gražiausia) Lietuvoje ir kartu vienas ryškiausių architektūrinių miesto akcentų. Stotis pastatyta 1924 m., nutiesus Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelį. Art Deco stiliaus stotis yra vienas pirmųjų garsaus tarpukario architekto Edmundo Fryko darbų.

Stotis nuo geležinkelio pusės. Reikia pasakyti, kad Lietuvos geležinkelių žemėlapyje Marijampolė ilgą laiką buvo gan atokus užkampis, nes tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu susisiekimas su Lenkija buvo toli gražu ne prioritetinis, o atgavus Nepriklausomybę šioje kryptyje įsiviešpatavo kelių transportas. Susisiekimui geležinkeliu su Lenkija trukdė skirtingas vėžės plotis ir tik dabar, nutiesus Rail Balticos pirmąjį etapą, galima tikėtis ženklesnio eismo šia kryptimi augimo.

Didžiulė tarpukarinė funkcionalizmo stiliaus poliklinika.

Bendrame kontekste išsiskiriantis suolelis miesto sode.

Vytauto Didžiojo paminklas.

1993 m. atidengtas paminklas Tauro apygardos partizanams, Marijampolės apylinkėse 1944 - 1953 m. kovojusiems su okupacine valdžia.

Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, XIX a. pabaigoje statyta kaip Rusijos kariuomenės cerkvė. Nepriklausomybės metais cerkvė pertvarkyta į katalikišką Lietuvos kariuomenės bažnyčią, sovietmečiu buvo tapusi sandėliu, dabar vėl grąžinta katalikams. Cerkvė Marijampolėje taip pat yra išlikusi, tačiau labai maža (įrengta buvusioje kapinių koplyčioje) ir pamaldos joje vyksta viso labo kartą per mėnesį.

Nors iš esmės Marijampolė sudarė tvarkingo miesto įspūdį, tačiau apleistų namų net ir miesto centre galime rasti ir čia.

Miesto turgus savo pavadinimu akivaizdžiai taiko į tikslinę taupiųjų suvalkiečių auditoriją.

Tuo tarpu šios bendrovės steigėjai aiškiai mąstė apie patrauklų pavadinimą darbuotojams.

Atminimo lentelė vietinio blaivybės sąjūdžio įkūrimui atminti.

Blaivybės sąjūdis veiklą tęsia ir iki šiol - štai, pavyzdžiui, organizuoja turistines keliones.

Miesto biblioteka Vytauto gatvėje.

Kraštotyros muziejaus renginių reklama. Susidomėjusiems skaitytojams reikės palūkėti šių metų lapkričio.

Prabanga nešvytinti puolusio erelio partijos būstinė.

Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla.

Mokyklos kieme dar matėsi neseniai praėjusio Halloweeno pėdsakai.

Ši muzikos prekių parduotuvė reklamos gausa ir jos neskoningumu priminė Lenkiją, iki kurios nuo Marijampolės visai netoli.

Šiaurinėje miesto dalyje 2008 m. atidarytas futbolo stadionas, oficialiai žinomas kaip ARVI futbolo arena. Namų rungtynes jame žaidžia "Sūduva", o kartais - ir Lietuvos rinktinė. Apskritai Marijampolę galima vadinti kone Lietuvos futbolo sostine - "Sūduva" pastarąjį dešimtmetį yra stabiliausia Lietuvos futbolo komanda, A lygoje be pertraukų žaidžianti nuo 2002 m., o ir žiūrovų į savo namų rungtynes renka bene daugiausiai šalyje.