Šiaurinis siauruko ruožas

Šiandien kalbėdami apie siaurąjį geležinkelį Lietuvoje, dažniausiai šnekame apie iki šiol veikiančią, tegu ir be reguliaraus susisiekimo likusią, 68 km ilgio atkarpą tarp Panevėžio ir Rubikių. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad ši siauruko atkarpa tėra tik mažesnioji dalis siaurojo geležinkelio tinklo, XX a. pirmojoje pusėje apraizgiusio nemažą šiaurinės Lietuvos dalį. Labiausiai išplėtotas siaurojo geležinkelio tinklas buvo dabartiniuose Pasvalio bei Pakruojo rajonuose, kur įvairiomis kryptimis kraštą vagojo ne mažiau nei trys pagrindinės linijos (Šiauliai - Biržai, Joniškėlis - Žeimelis ir Panevėžys - Joniškėlis) bei keletas mažesnių jų atšakų.

Vėl po Panevėžio kraštą

Apie Panevėžio apylinkes jau rašiau pačiame pirmajame šio tinklaraščio įraše, o pačioje lapkričio pabaigoje dar kartą grįžome į Aukštaitijos sostinės apylinkes. Jei balandį daugiau dėmesio skyrėme rytinei ir pietinei Panevėžio rajono dalims, tai šį kartą labiau koncentravomės į vakarinę.

Po Panevėžio kraštą

Pirmąjį įrašą naujame tinklaraštyje galbūt reiktų pradėti kažkaip mažumėlę iškilmingai, su gražia įžanga ir paaiškinimu, kas čia per blogas, kam jis skirtas, kam reikalingas ir kokius didelius planus aprašyti visą Lietuvą aš čia ketinu įgyvendinti. Tačiau gražiai rašyti tokių įžangų nemoku, tad eisiu tiesiog prie reikalo - o reikalas šiame kontekste yra, be abejo, kelionės.

Pirmojo įrašo garbė šiame bloge atiteko balandį įvykdytai kelionei į Panevėžio apylinkes. Su keletos draugų kompanija panašaus pobūdžio keliones organizuojamės nebe pirmi metai, o per tą laiką nusistovėjo ir tam tikras kelionės formatas. Dažniausiai lankomės nedideliuose miesteliuose ir kaimuose, beveik visada sustojame prie bažnyčių (kaip bežiūrėsi, bet dažniausiai tai būna ryškiausias, jei ne vienintelis, kokio miestelioko architektūrinis akcentas), taip pat nevengiame dvarų, piliakalnių, gamtinių objektų bei bet ko, kas yra bent kiek išskirtinio ar neįprasto.