Aukštaitijos keliais ir šunkeliais

Turiu prisipažinti - šią išvyką planavau ne aš, mano rolė joje apsiribojo sėdėjimu ir žiūrėjimu per langą, ir net šiandien man ją aprašyti sunku ta prasme, kad pačiame maršrute nelabai yra vienas bendras vardiklis - ar bent jau aš čia jo neįžvelgiu. Tačiau jo ir nereikia - garbus skaitytojas gal labai nepyks, kad pasakojime šokinėsime per tarpusavyje menkai tesusijusias vietas, juolab kad ten, Aukštaitijos nacionaliniame parke bei pakeliui į jį, tos vietos ir kiekviena paskirai yra pakankamai įdomios.

Saulėtas pusdienis Aukštaitijos glūdumoje

Mąstydamas apie ką būtų galima brūkštelėti reportažą šią lietingą žiemą ir kiek pasirausęs savo nuotraukų archyvuose nusprendžiau, kad verta vėl nukreipti dėmesį į Aukštaitiją, o konkrečiau - prisiminti trumpą 2013 m. rugpjūčio pradžioje susiorganizuotą išvyką Rytų Aukštaitijoje, tame jos kampe, kur į vieną tašką susieina Molėtų, Anykščių ir Utenos rajonai.

Aplink Uteną

Rytų Aukštaitija su savo miškais, kalvelėmis ir, svarbiausia, ežerais - populiari savaitgalio išvykų kryptis. Daugelis, suprantama, renkasi poilsį gamtoje, tačiau kuomet nusibosta šerti paežerės uodus, galima pasidairyti ir po apylinkes. Su šia mintimi vieną birželio savaitgalį apsukau ratą po Utenos apylinkes.