Balionu virš sostinės ir rajono

Vilnius yra bene vienintelė Europos sostinė, virš kurios laisvai leidžiama skraidyti karšto oro balionams. Ši pramoga yra populiari - šiltuoju metų laiku, oro sąlygoms leidžiant, bene kiekvieną rytą ar vakarą danguje galima išvysti kelis ar keliolika pavėjui sklendžiančių balionų. Šią vasarą, rugpjūtį, pagaliau išmėginau šią transporto priemonę ir aš.

Naujoji Vilnia. Žvilgsnis iš arčiau

Naujoji Vilnia, toliausiai į rytus nutolęs sostinės rajonas, plačiojoje visuomenėje itin didelio susidomėjimo sulaukė praėjusį rudenį, rinkimų į Seimą metu, kai čia vienmandatėje apygardoje tik per plauką į parlamentą nebuvo išrinktas skandalingasis sovietofilas Algirdas Paleckis. Suvesti rajono specifiką tik į gyventojų politines preferencijas būtų pernelyg siaura - ši Vilniaus dalis itin skiriasi nuo likusios sostinės ir būnant čia turistinis Senamiestis, hipsteriškas Naujamiestis ar dalykiškasis Konstitucijos prospektas atrodo likę kažkur kitame pasaulyje. Dalis Naujosios Vilnios į Šimto kelių puslapius jau buvo patekę (čia ir čia), tačiau paskutinę praėjusių metų dieną su pora draugų nusprendėme po šį rajoną pasidairyti atidžiau.

Pavilnių regioninis parkas

Rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas - mažiausia tokio pobūdžio saugoma teritorija Lietuvoje (2127 ha). Kai kuriuos jo objektus šio tinklaraščio puslapiuose jau matėme: pakeliui į Naująją Vilnią žvalgėmės po Pūčkoris ir Kučkuriškes, o į reportažą apie rytinę Vilnijos dalį pakliuvo Rokantiškių piliavietė ir Aukštasis Pavilnys. Šiandien tuo tarpu pereisime regioninį parką iš pietų į šiaurę, nuo Liepkalnio iki Šveicarijos parko Antakalnyje.

Keturiolika Vilniaus tiltų

Vargu ar nustebinsiu teiginiu, kad tiltai yra vienas svarbiausių miesto statinių. Neretas šiandieninis miestas augo didele dalimi pagal tai, kur buvo patogiau persikelti per upę, o išskirtiniais atvejais, prie didelės upės, kurios krantus sujungti itin sunku, atsidūrę didmiesčiai dar ir dabar yra pasilikę viename krante (kaip pavyzdį galėčiau paminėti Nižnij Novgorodą, taip ir "neperlipusį" į kairįjį Volgos krantą). Vilniaus Neris, be abejo, nėra tokia didelė ir plati, kad būtų galėjusi sulaikyti miesto plėtrą, ir šiandien jos krantus sostinėje jungia keturiolika tiltų. Štai ir kviečiu pasivaikščioti pro juos visus, nuo aukščiausiai iki žemiausiai pagal tėkmę esančio, kartu pasidairant ir į kitas įdomesnes paupio vietas.

Artimoji Vilnija

Žiemos metas kelionėms mūsų platumose nėra pats tinkamiausias - dienos trumpos, murkanus atodrėkius keičia gal ir išvaizdžios, tačiau ne visada lengvai išvažiuojamos pusnys, maklinėti aplink apleistus dvarus šaltuoju metų laiku taip pat ne visada malonu. Tačiau, kad ir mažiau keliaujant, žiemą galima prisiminti vietas, kuriose teko pabuvoti vasarą. Ir net nebūtinai šią vasarą - šiandien kviečiu pasidairyti po Vilniaus kraštą tarp sostinės ir Baltarusijos sienos. Reportažo pagrindu paėmiau dar 2012 m. birželį suorganizuotą išvyką, tačiau, kadangi tuose kraštuose lankiausi ne kartą, paskirų objektų nuotraukų bus ir iš kitų išvykų - tad nenustebkite, kad kai kuriose nuotraukose vasariškus peizažus pakeis tik besikalanti pavasarinė žaluma ar auksinio rudens spalvos.

Iš Panerių į Lentvarį

Grįžtant po pasivaikščiojimo į Panerius dingtelėjo mintis, kad būtų visai įdomu pėsčiomis nužygiuoti iš Vilniaus iki pat Kauno. Ne vienu ypu - šimtas kilometrų vis dėlto nėra mažai - o atskirais etapais, kiekvieną pradedant ten, kur baigėsi ankstesnysis. Šią mintį įgyvendinti ėmiausi vieną vasaros savaitgalį, troleibusu nuriedėjęs iki Žemųjų Panerių, kur ir baigėsi ankstesnioji maršruto dalis.

Iš Vilniaus į Panerius

Prieš kiek daugiau nei 70 metų, Vilnių valdant nacistinei Vokietijai, kelionė iš Vilniaus į Panerius tūkstančiams buvo paskutinė gyvenime. Holokausto įkarštyje Aukštuosiuose Paneriuose SS daliniai sušaudė apie 100 000 žmonių, daugiausia žydų, kurie į savo mirties vietą dažniausiai būdavo atvaromi pėsti iš geto Senamiestyje. Šiais laikais maršrutu iš Vilniaus į Panerius pasivaikščioti galima ne tik į vieną pusę, o maršrutas pro pramoninius Naujamiestį ir Vilkpėdę bei kaimiškus Riovonis leidžia pažvelgti į mažiau populiarius sostinės užkampius.

Iš Vilniaus į Naująją Vilnią

Į Naująją Vilnią iš Vilniaus žmonės paprastai vyksta (o be gryno reikalo į tą kampą žmonės vyksta ne taip jau ir dažnai) automobiliu, autobusu ar traukiniu, tačiau šeštadienį, turėdamas laisvą pusdienį, nusprendžiau šį maršrutą įveikti savomis kojomis. Savas miestas ir artimos jo apylinkės taip atsiskleidžia kitu kampu, nei kad kasdienėje skuboje.