Jei dvi pirmosios ilgojo liepos savaitgalio išvykos dienos buvo paskirtos Mažajai Lietuva, tai trečioji ir paskutinė - ilgai kelionei namų link senuoju Žemaičių plentu. Šis 1934 - 1939 m. tiestas ir du tuomet didžiausius šalies miestus - Kauną ir Klaipėda - turėjęs sujungti kelias buvo pirmasis tokio dydžio ir svarbos infrastruktūros projektas mūsų šalyje. Atidarytas Žemaičių plentas buvo tik 1939 m. liepą, kai Klaipėdoje jau šeimininkavo nacistinė Vokietija, bet kaip pagrindinis uostamiesčio link vedantis kelias tarnavo didelę sovietmečio dalį. Augant transporto srautams tarpukariu tiestas, siauras ir per miestus bei miestelius einąs plentas nebegalėjo patenkinti susisiekimo poreikių, ir 1971 m. lygiagrečiai imta tiesti magistralė. Dalis senojo plento tapo magistralės dalimi, tačiau didžioji jo dalis tarp Ariogalos ir Gargždų tebėra atskiru ir vietiniam susisiekimui naudojamu keliu.
