Įpusėjus birželiui Kaune jau kelintus metus iš eilės vyksta šio miesto maratonas, ir, kaip šioks toks bėgimo mėgėjas, nusprendžiau sudalyvauti jo pusmaratonio rungtyje ir šiemet. O kad nesitrenkti į Laikinąją sostinę tik dėl bėgimo, sumaniau pasiplanuoti ir šiokią tokią pažintinę programą ir užmesti akį į kelis toliau nuo centro esančius objektus. Pasidėliojęs maršrutą ir įvertinęs turimą laiką (vis dėlto vakare reikėjo ne per vėlai grįžti į Vilnių žiūrėti eilinio Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimo) nusprendžiau, kad šiuomsyk labiausiai noriu aplankyti IX fortą, Botanikos sodą (tiesą pasakius vietoj Botanikos sodo labiau norėjau aplankyti Aviacijos muziejų Aleksote, bet jis sekmadieniais nedirba) ir gal dar ką nors pakeliui, jei tik pakaks laiko.
Dvi valandas pasitroškinęs bėgimo trasoje, atsigaivinęs po finišo dalijamu nealkoholiniu alumi (dėl kurio kilo šioks toks kipišas sveikuolių - fundamentalistų tarpe) ir sulaukęs finišuojančio maratono distancijos laimėtojo finišo, priešpiet patraukiau iš centro link Šilainių, kurių pakraštyje ir yra įsikūręs IX fortas. Pirmuoju sustojimu tapo kelis kartus pravažiuojant matyta Milikonių kalno apžvalgos aikštelė.
Vaizdas nuo jos atsiveria platus, tačiau centrinė miesto dalis visgi gana toli, ir geriausiai matosi ne itin išraiškingi Panerio stogai.
Geriau viskas matosi pritraukus teleobjektyvu.
Vaizdas į senamiesčio pusę. Žalių Aleksoto šlaitų fone matosi pilis, rotušė, Šv. Jurgio Kankinio ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios.
Pusiau industrinis vaizdas į Žaliakalnį.
Nuo apžvalgos aikštelės visiškai netoli yra VIII fortas. Apskritai imant Kauno tvirtovei kada nors reiks pašvęsti atskirą išvyką: juk tai ne tik devyni pabaigti fortai, bet ir keturi nebaigti, o taip pat centriniai įtvirtinimai, kareivinės Šančiuose ir Panemunėje, soboras Laisvės alėjoje, karių kapinės ir dar bala žino kas. Viskam apžiūrėti ten reiktų mažiausiai dienos, šiuomsyk apsiribojau trumpu sustojimu prie VIII forto ir ilgesniu prie IX.
VIII fortas pasirodė esąs gerokai apleistas.
Forto pylimus Milikonių gyventojai pavertė savo daržais.
Iš visų Kauno fortų devintasis yra labiausiai žinomas. Forto šlovė, tiesa, gana liūdna - Antrojo pasaulinio karo metu naciai šiame forte sušaudė apie 30 000 žmonių, daugiausia žydų. Tam atminti 1984 m. buvo pastatytas memorialas, puikiai matomas nuo magistralės.
Pats IX fortas buvo pastatytas tarp 1901 ir 1913 m. ir yra vienintelis pabaigtas antrosios (išorinės) linijos fortas Kauno tvirtovėje.
Pats fortas visiškai sutvarkytas ir pritaikytas turizmui. Problema gal tik su kelio nuorodomis (nuo Vakarinio lanksto važiuojant jos gal ir yra, bet štai atvykstant nuo Šilainių - ne) ir su pačiu privažiavimu. Legendinės Kauno gatvių duobės, po truputį išgyvendinamos iš centro, čia atsiskleidė visa savo pritrenkiančia didybe. Teko važiuoti kelkraščiu, nes jis buvo bent truputį labiau pravažiuojamas už važiuojamąją dalį.
Forto griovys, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais būdavo vykdamos egzekucijos.
Be paties forto ne mažiau įspūdingas yra ir jo memorialas. Šiaip jau ta sovietinė monumentų gigantomanija man nelabai prie širdies, bet tokiose niūriose vietose ji su savo rūstumu kažkaip pritinka. Monumentas man kiek priminė Bresto tvirtovę ir jos labai didelę galvą.
Šitas betoninis gargaras puikiai matomas nuo magistralės ir ne tikriausiai ne vienam sąvoka "devintas fortas" asocijuojasi visų pirma su šiuo vaizdu.
Gargaro viduje įrengta dalis IX forto muziejaus. Pasakojama jame daugumoje apie nacių ir sovietų Lietuvoje vykdytus nusikaltimus, yra atskiros dalys apie pokario pasipriešinimą, Romą Kalantą, Nepriklausomybės atgavimą ir pan.
Antroji ekzpozicijos dalis įrengta jau pačiame forte, kuris iki 1958 m. tapdamas muziejumi, turėjo kur kas didesnę ne forto, o kalėjimo darbo patirtį. Sunkiųjų darbų kalėjimas čia įrengtas 1924 m., o vėliau saviems tikslams jį naudojo tiek naciai, tiek sovietai.
Pasimatymų kambarys.
Kalinių kameros.
Karceris, įrengtas po metaliniais laiptais. Galima tik įsivaizduoti, ką reiškia bandyti užmigti, kai tau virš galvos jais vaikšto kerzais apsiavę prižiūrėtojai.
O dabar čia sekmadienio popietėmis poilsiauja šeimos ir dviračiais zuja vaikai. Kai palygini ir pagalvoji iki kokių beprotybių žmonės dar taip neseniai prieidavo, tai belieka pasidžiagti kokiais gerais laikais vis dėlto gyvename.
Iš IX forto patraukiau jau į kitokio pobūdžio lankytiną vietą - Kauno botanikos sodą. Kažkur Marvelėje važiuodamas dar užmačiau dvi merginas, einančias šaligatviu ir vedinas... arkliu. Kaunas sugebėjimų nustebinti detalėmis dar neprarado.
Kauno botanikos sodas, priklausantis Vytauto Didžiojo universitetui, yra įsikūręs buvusiame Godlevskio (vėliau Gauronskių) dvare Aukštojoje Fredoje. Sodas buvo įkurtas 1923 m. ir užima 70 ha plotą.
Klasicistiniai Aukštosios Fredos dvaro rūmai, pastatyti XIX a. pr.
Botanikos sodas įkurtas peizažiniame dvaro parke, suformuotame XIX a. antroje pusėje.
Vienas iš įdomių, bet nenaudingų faktų, kuriuos sužinojau ten, buvo tas, kad baltažiedis bijūnas gali turėti turbūt bet kokios spalvos žiedus.
Centrinė sodo dalis sutvarkyta gerai, bet paėjus kažkur labiau į pakraštį galima pataikyti į sukrypusių tvorų, kažkokios apleistos industrijos ir Šv. Patriko dieną tebešvenčiančių tvenkinių karaliją. Kažkur tolėliau turėtų būti ir centrinių įtvirtinimų liekanos, bet iki jų nebenuėjau.
Parke yra ir oranžerija, kurioje auginami imigrantai iš pietų: palmės, kaktusai ir visokie net iš pavadinimų negirdėti augalai.
Oranžerijoje gyvena ir savimi patenkinta iguana.
Parko tvenkinyje nusiskandinti bando gulbė.
O šiaip sodas man patiko - smagi vieta paslampinėti porą valandų tarsi ir mieste, bet tuo pačiu ir atokiau nuo jo šurmulio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą