Aplink Uteną

Rytų Aukštaitija su savo miškais, kalvelėmis ir, svarbiausia, ežerais - populiari savaitgalio išvykų kryptis. Daugelis, suprantama, renkasi poilsį gamtoje, tačiau kuomet nusibosta šerti paežerės uodus, galima pasidairyti ir po apylinkes. Su šia mintimi vieną birželio savaitgalį apsukau ratą po Utenos apylinkes.

Iš Vilniaus į Panerius

Prieš kiek daugiau nei 70 metų, Vilnių valdant nacistinei Vokietijai, kelionė iš Vilniaus į Panerius tūkstančiams buvo paskutinė gyvenime. Holokausto įkarštyje Aukštuosiuose Paneriuose SS daliniai sušaudė apie 100 000 žmonių, daugiausia žydų, kurie į savo mirties vietą dažniausiai būdavo atvaromi pėsti iš geto Senamiestyje. Šiais laikais maršrutu iš Vilniaus į Panerius pasivaikščioti galima ne tik į vieną pusę, o maršrutas pro pramoninius Naujamiestį ir Vilkpėdę bei kaimiškus Riovonis leidžia pažvelgti į mažiau populiarius sostinės užkampius.

Iš Vilniaus į Naująją Vilnią

Į Naująją Vilnią iš Vilniaus žmonės paprastai vyksta (o be gryno reikalo į tą kampą žmonės vyksta ne taip jau ir dažnai) automobiliu, autobusu ar traukiniu, tačiau šeštadienį, turėdamas laisvą pusdienį, nusprendžiau šį maršrutą įveikti savomis kojomis. Savas miestas ir artimos jo apylinkės taip atsiskleidžia kitu kampu, nei kad kasdienėje skuboje.

Kaunas: IX fortas ir Botanikos sodas

Įpusėjus birželiui Kaune jau kelintus metus iš eilės vyksta šio miesto maratonas, ir, kaip šioks toks bėgimo mėgėjas, nusprendžiau sudalyvauti jo pusmaratonio rungtyje ir šiemet. O kad nesitrenkti į Laikinąją sostinę tik dėl bėgimo, sumaniau pasiplanuoti ir šiokią tokią pažintinę programą ir užmesti akį į kelis toliau nuo centro esančius objektus. Pasidėliojęs maršrutą ir įvertinęs turimą laiką (vis dėlto vakare reikėjo ne per vėlai grįžti į Vilnių žiūrėti eilinio Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimo) nusprendžiau, kad šiuomsyk labiausiai noriu aplankyti IX fortą, Botanikos sodą (tiesą pasakius vietoj Botanikos sodo labiau norėjau aplankyti Aviacijos muziejų Aleksote, bet jis sekmadieniais nedirba) ir gal dar ką nors pakeliui, jei tik pakaks laiko.

Giliausia šachta ir aukščiausias kalnas

Trečioji ir paskutinė kelionės po Žemaitiją diena buvo trumpesnė už dvi pirmas, mat popiet reikėjo Šiauliuose grąžinti nuomotą automobilį ir po to viešuoju transportu parvykti į Vilnių. Pagal šį imperatyvą dėliojomės ir maršrutą, kurio svarbiausiais taškais buvo Plokštinės raketų bazė Platelių ežero pakrantėje ir Žemaičių aukštumos šiaurės rytiniame kampe išdidžiai iškilusi Šatrija.

Žemaitijos širdis ir Žemaitijos sostinė

Antroji vojažo po Žemaitiją diena prasidėjo kelione iš Platelių į Kelmę, kur tebestovėjo aplamdytas mano automobilis. Šeštadienis pasirodė darbingesnė diena už šventinį penktadienį ir vienas tinklinis servisas mieste veikė. Jame, tiesa, aplamdytų automobilių remonto paslaugos nėra teikiamos, bet didžiausias mažų miestų pliusas yra tas, kad juose visi visus pažįsta: serviso meistras paskambino kėbulų meistrui, šis, kad ir išeiginę dieną, atvažiavo iki mūsų ir dar prieš pusiaudienį mašiną palikome Kelmės pašonėje esančio serviso kieme.

Sutvarkę šį reikalą galėjome pratęsti pažintį su Žemaitija. O kad jau buvome Kelmėje, pažintį su Žemaitija ir tęsėme nuo šio nelabai didelio (9000 gyv.) rajono centro.

Žemaičių aukštuma: vienuolika bažnyčių ir viena avarija

Ilgojo gegužės pirmosios savaitgalio išvyką į Žemaičių aukštumą suplanavęs buvau jau prieš porą mėnesių. Žemėlapyje atšlifuotas trijų dienų maršrutas atrodė puikus, tačiau pagal planą viskas vyko tik pirmus 244 kilometrus, kol netoli Kelmės pernelyg artima pažintis su valstiečio priekaba išvedė iš rikiuotės mūsų transporto priemonę. Teko improvizuoti ir kelionę pratęsti tiek kitu automobiliu, tiek ir pakoreguota trasa.