Tarp Nemuno, Nevėžio ir Dubysos

Kaip ir prieš metus, taip ir šios vasaros pradžioje dalyvavau Kauno maratone, o prasibėgęs Nemuno bei Neries pakrantėmis, likusią dienos dalį užpildžiau kultūrine programa. Tik jei pernai susikoncentravau į IX fortą bei botanikos sodą - pačiame mieste esančius objektus - tai šiemet pasibraižiau nedidelį maršrutą po vakarinę Kauno rajono dalį, tarp Nevėžio ir Dubysos žemupių.

Po Anykščių kraštą. II dalis

Į Anykščius iš Vilniaus galima nuvykti dviem pagrindiniais keliais: važiuojant A2 iki Ukmergės ir po to A6 ir 120 pro Kavarską arba A14 iki Molėtų bei Lietuvoje analogų neturinčiu 119 pro Alantą. Praėjusiame reportaže aprašytoje kelionėje tikslo link vykome pro Ukmergę, šį kartą pirmiausia pasileidome Molėtų link, tačiau užuot iš karto legendine Biržinka patraukę link Anykščių, suktelėjome kairiau, į Ukmergės link vedantį 115 kelią.

Po Anykščių kraštą. I dalis

Pirmą šių metų gegužės šeštadienį "Šimto kelių" kūrybinė grupė praleido Anykščių rajone bei jo artimiausiose apylinkėse. Tačiau peržvelgęs parsivežtas nuotraukas supratau, kad elementarus pasakojimo nuoseklumo reikalavimas neleidžia šio reportažo kelti tiesiog šiaip sau - reikalas tas, kad ši kelionė į Anykščių apylinkes buvo antroji, papildanti po ankstesniosios likusias spragas, tad ir jos maršrutas atskirai imant atrodytų ne visada logiškas. Tad nestatykime vežimo prieš arklį ir nusikelkime į 2014 m. birželį, ankstesnę išvyką link Šventosios krantų.

Pavilnių regioninis parkas

Rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas - mažiausia tokio pobūdžio saugoma teritorija Lietuvoje (2127 ha). Kai kuriuos jo objektus šio tinklaraščio puslapiuose jau matėme: pakeliui į Naująją Vilnią žvalgėmės po Pūčkoris ir Kučkuriškes, o į reportažą apie rytinę Vilnijos dalį pakliuvo Rokantiškių piliavietė ir Aukštasis Pavilnys. Šiandien tuo tarpu pereisime regioninį parką iš pietų į šiaurę, nuo Liepkalnio iki Šveicarijos parko Antakalnyje.

Pakeliui į Rojų

Prasidėjus naujajam futbolo sezonui vėl atsirado galimybių derinti pažintinius turus po Lietuvą su Vilniaus "Žalgirio" išvykos rungtynėmis. Ketvirtajame A lygos ture žaliai balti rungtyniavo Visagine - mieste, kuriame A lygos futbolas nesilankė jau keliolika metų. Nors orų prognozė ir ne itin džiugino, šiai kiek egzotiškai išvykai susirinko visas penkių žmonių ekipažas, pasiryžęs ne tik palaidyti gerkles stadione, tačiau ir pasižvalgyti po mūsų šalies šiaurės rytinį kampą.

Keturiolika Vilniaus tiltų

Vargu ar nustebinsiu teiginiu, kad tiltai yra vienas svarbiausių miesto statinių. Neretas šiandieninis miestas augo didele dalimi pagal tai, kur buvo patogiau persikelti per upę, o išskirtiniais atvejais, prie didelės upės, kurios krantus sujungti itin sunku, atsidūrę didmiesčiai dar ir dabar yra pasilikę viename krante (kaip pavyzdį galėčiau paminėti Nižnij Novgorodą, taip ir "neperlipusį" į kairįjį Volgos krantą). Vilniaus Neris, be abejo, nėra tokia didelė ir plati, kad būtų galėjusi sulaikyti miesto plėtrą, ir šiandien jos krantus sostinėje jungia keturiolika tiltų. Štai ir kviečiu pasivaikščioti pro juos visus, nuo aukščiausiai iki žemiausiai pagal tėkmę esančio, kartu pasidairant ir į kitas įdomesnes paupio vietas.

Į pietus nuo Kauno

Pirmą šiltą pavasario savaitgalį (kuris šiemet pasitaikė vasario pradžioje) atėjo metas atidaryti 2016 m. išvykų sezoną. Pirmąja šiemet tapo išvyka jei ne už jūrų, tai bent už marių - Kauno marių, jei būsime visiškai tikslūs. Ta pietinė Vidurio Lietuvos dalis, žvelgiant iš Vilniaus, atrodo kiek pasislėpusi, "ginama" Kauno marių ir paties Kauno, ir važiuodamas kur nors pakeliui ten neužsuksi - reikia vykti specialiai.