Atostogos Gražutėje

Šių metų birželį nedideles atostogas (galima pavadinti ir ilguoju savaitgaliu) praleidome Gražutės regioniniame parke, šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone. 

Atbulomis upe

Prieš daugiau nei ketverius metus, vieną kovo penktadienį kiek netikėtai buvau įtrauktas į Vilnios upę tyrinėjančios mokslinės ekspedicijos sudėtį. Tyrinėtojų grupę sudarė du asmenys - kapitono ir vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas ėjo kolega Tomas, bocmano-inkarininko ir fotografo poziciją užėmė šių eilučių autorius. Tiriamosios ekspedicijos tikslu buvo upės dugno matavimai - kolega yra prisiekęs žvejys ir echalotu matuodamas dugną tikėjosi rasti duobių, kuriose galėtų slėptis upėtakiai, šlakiai, rykliai ar kiti vandens faunos atstovai, aš gi prisijungiau iš paprasčiausio smalsumo.

Balionu virš sostinės ir rajono

Vilnius yra bene vienintelė Europos sostinė, virš kurios laisvai leidžiama skraidyti karšto oro balionams. Ši pramoga yra populiari - šiltuoju metų laiku, oro sąlygoms leidžiant, bene kiekvieną rytą ar vakarą danguje galima išvysti kelis ar keliolika pavėjui sklendžiančių balionų. Šią vasarą, rugpjūtį, pagaliau išmėginau šią transporto priemonę ir aš.

Mums ne šakės. Mes - Šakiuose!

Iki šių metų Šakių rajonas buvo vienas iš nedaugelio, kuriame iš principo nebuvo tekę padėti kojos. Žiemą į šią terra incognita pirmą kartą įžengiau su apsilankymu Kidulių vyninėje, o gegužę, po Jurbarko apylinkėse vykusio pėsčiųjų žygio, po šį kraštą pavyko pasidairyti bent kiek išsamiau. Tiesa, ekskursijai turėjome vos pusdienį, tačiau tai geriau negu nieko, tiesa?

Auksinis Širvintų ruduo

Šaltuoju metų laiku šviežia medžiaga šio tinklaraščio puslapiams kaupiasi ne taip sparčiai kaip vasarą, tačiau tai nereiškia, kad negalima brūkštelėti kokio reportažo pasinaudojant savais nuotraukų archyvais. Šiandien siūlau pasidairyti po sostinei visai netolimą, tačiau neretai pražiūrimą Širvintų rajoną, po kurį keliavome vieną gražią ir saulėtą 2013 m. spalio dieną.

Naujoji Vilnia. Žvilgsnis iš arčiau

Naujoji Vilnia, toliausiai į rytus nutolęs sostinės rajonas, plačiojoje visuomenėje itin didelio susidomėjimo sulaukė praėjusį rudenį, rinkimų į Seimą metu, kai čia vienmandatėje apygardoje tik per plauką į parlamentą nebuvo išrinktas skandalingasis sovietofilas Algirdas Paleckis. Suvesti rajono specifiką tik į gyventojų politines preferencijas būtų pernelyg siaura - ši Vilniaus dalis itin skiriasi nuo likusios sostinės ir būnant čia turistinis Senamiestis, hipsteriškas Naujamiestis ar dalykiškasis Konstitucijos prospektas atrodo likę kažkur kitame pasaulyje. Dalis Naujosios Vilnios į Šimto kelių puslapius jau buvo patekę (čia ir čia), tačiau paskutinę praėjusių metų dieną su pora draugų nusprendėme po šį rajoną pasidairyti atidžiau.

Po Suvalkijos sostinę

Marijampolė - septintas pagal dydį (57 000 gyventojų) Lietuvos miestas, neoficiali, bet visuotinai pripažinta Suvalkijos sostinė. Ne itin senas miestas savo patogios geografinės padėties dėka išaugo į svarbų pramonės, prekybos ir kultūros centrą. Užnemunėje, kuri XIX a. buvo laisvesnė nei likusi Lietuvos dalis, prasidėjęs tautinis atgimimas Marijampolę pavertė vienu reikšmingiausių lietuvybės centrų ir daugelio garsių to laikmečio veikėjų gyvenimas vienu ar kitu tarpsniu siejosi su šiuo miestu. Tokios kultūrinės reikšmės kaip prieš šimtą metų Marijampolė gal ir nebeturi, bet mano nuomone Marijampolė lieka tegu ir mažiausiu, bet vis dėlto dar "antros lygos" (su Šiauliais, Panevėžiu ir Alytumi) miestu, nenugrimzdusiu į tą nykų provincialumą, taip dažnai apimantį rajono centrus.