Nida

Nida - didžiausia (1200 gyventojų) visos Kuršių nerijos gyvenvietė, įsikūrusi beveik pačiame šio ilgo ir siauro pusiasalio centre. Kartu tai piečiausia Lietuvos pajūrio gyvenvietė - nuo Nidos uosto iki sienos su Rusija yra vos daugiau nei trys kilometrai. Galiausiai tai prestižiškiausias Lietuvos kurortas, kurio niekas nesirenka kaip pigesnės alternatyvos kažkam kitam.

Plaukiam į Nidą!

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rugsėjo pabaigoje išsiruošiau į pajūrį, buvo noras iš Klaipėdos į Nidą nuplaukti greitaeigiu laivu "Smiltynė", kuris vasaros sezono metu kursuoja tarp uostamiesčio ir dviejų pagrindinių Kuršių nerijos gyvenviečių. Vasarą šis laivas kasdien įveikdavo du reisus, rugsėjį kursavo tik savaitgaliais ir tik kartą per dieną - ryte išplaukęs iš Klaipėdos, vakarop grįždavo atgal. Praplaukti šiuo laivu pataikiau paskutiniu šio sezono reisu.

Žemyninis pajūris

Iš 99 kilometrų Lietuvos turimo Baltijos pajūrio didesnioji dalis yra Kuršių nerijoje, kuri savo ruožtu tvirtai ir aiškiai atskirta nuo likusios Lietuvos dalies. Žemyninė Lietuva prie jūros prieina siauru, viso labo keturiasdešimties kilometrų ruožu tarp Būtingės ir Melnragės. Tai įdomus kraštas, dabar grynai lietuviškas, tačiau ilgą laiką buvęs padalintas tarp dviejų valstybių ir istoriškai turintis gana ryškių sąsajų tiek su kuršiais, tiek su vokiečiais.

Alaus ir karsto kraštas

Pačioje Lietuvos šiaurėje esantis Biržų rajonas plačiojoje visuomenėje išsyk sukelia bent jau dvi asociacijas. Visų pirma tai visuotinai pripažintas alaus kraštas (kaip žinia, Biržų pavadinimas ir kilo nuo angliško žodžių junginio "Beer sea" - Alaus jūra). Antra, Biržų kraštas garsus savo karstinėmis (ne karstinėmis) įgriuvomis. Gal kiek mažiau žinoma krašto ypatybė yra ta, jog protestantiškos Radvilų giminės atšakos valdomi Biržai buvo viena iš Lietuvos reformacijos tvirtovių, nenaudingų faktų mėgėjams gali imponuoti tai, kad čia yra šiauriausias Lietuvos taškas. Tad pasidairyti ten yra į ką ir vieną rugpjūčio sekmadienį išsiruošėme inspektuoti šį šalies pakraštį.

Tikroji Dzūkija

Lietuvos etnokultūriniai regionai (išskyrus tik Mažąją Lietuvą, kurios riba su Didžiąja nusistovėjo dėka kelis šimtmečius ten buvusios valstybinės sienos) neturi aiškiai apibrėžtų savo ribų ir vienas į kitą pereina gana sklandžiai. Tačiau jei jų paribiuose visada galime rasti vietų, kurias sunku ar neįmanoma priskirti konkrečiam regionui, tai visi regionai turi ir savo gilumą, neginčijamai  jam priklausančią ir puikiai jį atspindinčią. Dzūkijos atveju tas regiono centras yra maždaug tarp Varėnos ir Druskininkų, kur įsteigtas Dzūkijos nacionalinis parkas, plyti Dainavos giria, pro smėlingas žemes savo vagą graužiasi sraunios šaltos upės, kurių pakrantėse įsikūrę jaukūs gatviniai kaimai.

Iš Panerių į Lentvarį

Grįžtant po pasivaikščiojimo į Panerius dingtelėjo mintis, kad būtų visai įdomu pėsčiomis nužygiuoti iš Vilniaus iki pat Kauno. Ne vienu ypu - šimtas kilometrų vis dėlto nėra mažai - o atskirais etapais, kiekvieną pradedant ten, kur baigėsi ankstesnysis. Šią mintį įgyvendinti ėmiausi vieną vasaros savaitgalį, troleibusu nuriedėjęs iki Žemųjų Panerių, kur ir baigėsi ankstesnioji maršruto dalis.

Lenktynės su lietumi Žemaičių plente

Jei dvi pirmosios ilgojo liepos savaitgalio išvykos dienos buvo paskirtos Mažajai Lietuva, tai trečioji ir paskutinė - ilgai kelionei namų link senuoju Žemaičių plentu. Šis 1934 - 1939 m. tiestas ir du tuomet didžiausius šalies miestus - Kauną ir Klaipėda - turėjęs sujungti kelias buvo pirmasis tokio dydžio ir svarbos infrastruktūros projektas mūsų šalyje. Atidarytas Žemaičių plentas buvo tik 1939 m. liepą, kai Klaipėdoje jau šeimininkavo nacistinė Vokietija, bet kaip pagrindinis uostamiesčio link vedantis kelias tarnavo didelę sovietmečio dalį. Augant transporto srautams tarpukariu tiestas, siauras ir per miestus bei miestelius einąs plentas nebegalėjo patenkinti susisiekimo poreikių, ir 1971 m. lygiagrečiai imta tiesti magistralė. Dalis senojo plento tapo magistralės dalimi, tačiau didžioji jo dalis tarp Ariogalos ir Gargždų tebėra atskiru ir vietiniam susisiekimui naudojamu keliu.