Vakarų Dzūkija

Nors Užnemunės terminas Lietuvoje taikomas pirmiausia Suvalkijai, kairiajame Nemuno krante turime ir visai nemenką gabalą Dzūkijos. Tarp Lenkijos ir Baltarusijos įspraustas, pagrindinių kelių aplenkiamas pietvakarainis Dzūkijos kampas nesulaukia itin daug lankytojų - vykstantys šia kryptimi dažniausiai pakeliui nusėda grybinguose Varėnos miškuose, prie šaltiniuotų upių kur nors Zervynose arba bando suderinti naudinga su maloniu Druskininkų akvaparke. Tačiau nors centrinė Dzūkija ir laikoma (pelnytai) įdomesne už Vakarinę, pastarojoje taip pat netrūksta patrauklių vietų.

Kauno naujamiestis

LDK laikais Kaunas buvo reikšmingas ekonominis ir kultūrinis šalies centras, tačiau XVII - XVIII a. karai, gaisrai ir epidemijos labai stipriai pakenkė miesto vystymuisi. Gyventojų mažėjo ir 1795 m. byrant Abiejų Tautų Respublikai Kaune jų buvo likę vos apie porą tūkstančių. Tačiau XIX a. itin patogioje geografinėje padėtyje esantis miestas ėmė augti, 1843 m. tapo gubernijos centru, 1860 m. pro Kauną buvo nutiestas geležinkelis. Tarp senamiesčio ir geležinkelio, iš šiaurės supamas Žaliakalnio kalvų, o iš pietų skalaujamas Nemuno, ir susiformavo Kauno naujamiestis - įdomi, savita ir žiūrėtinų bei lankytinų vietų gausa išsiskirianti miesto dalis.

Kauno senamiestis

Lietuvos skaitytojui Kauno pristatinėti nereikia. Antrasis pagal dydį šalies miestas, Laikinoji sostinė, lietuviškiausias miestas, vieta, kur susilieja dvi didžiausios šalies upės, krepšinis, Daktarai, pedofilijos skandalas... Asociacijų, teigiamų ir neigiamų Kaunas sukelia tiek, kad visų ir neišvardinsi. Kartu tai gražus ir savitas miestas, kuriame visai malonu pavaikštinėti gražią savaitgalio dieną. Šiandien pasidairykime po seniausią Kauno miesto dalį.

Nida

Nida - didžiausia (1200 gyventojų) visos Kuršių nerijos gyvenvietė, įsikūrusi beveik pačiame šio ilgo ir siauro pusiasalio centre. Kartu tai piečiausia Lietuvos pajūrio gyvenvietė - nuo Nidos uosto iki sienos su Rusija yra vos daugiau nei trys kilometrai. Galiausiai tai prestižiškiausias Lietuvos kurortas, kurio niekas nesirenka kaip pigesnės alternatyvos kažkam kitam.

Plaukiam į Nidą!

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rugsėjo pabaigoje išsiruošiau į pajūrį, buvo noras iš Klaipėdos į Nidą nuplaukti greitaeigiu laivu "Smiltynė", kuris vasaros sezono metu kursuoja tarp uostamiesčio ir dviejų pagrindinių Kuršių nerijos gyvenviečių. Vasarą šis laivas kasdien įveikdavo du reisus, rugsėjį kursavo tik savaitgaliais ir tik kartą per dieną - ryte išplaukęs iš Klaipėdos, vakarop grįždavo atgal. Praplaukti šiuo laivu pataikiau paskutiniu šio sezono reisu.

Žemyninis pajūris

Iš 99 kilometrų Lietuvos turimo Baltijos pajūrio didesnioji dalis yra Kuršių nerijoje, kuri savo ruožtu tvirtai ir aiškiai atskirta nuo likusios Lietuvos dalies. Žemyninė Lietuva prie jūros prieina siauru, viso labo keturiasdešimties kilometrų ruožu tarp Būtingės ir Melnragės. Tai įdomus kraštas, dabar grynai lietuviškas, tačiau ilgą laiką buvęs padalintas tarp dviejų valstybių ir istoriškai turintis gana ryškių sąsajų tiek su kuršiais, tiek su vokiečiais.

Alaus ir karsto kraštas

Pačioje Lietuvos šiaurėje esantis Biržų rajonas plačiojoje visuomenėje išsyk sukelia bent jau dvi asociacijas. Visų pirma tai visuotinai pripažintas alaus kraštas (kaip žinia, Biržų pavadinimas ir kilo nuo angliško žodžių junginio "Beer sea" - Alaus jūra). Antra, Biržų kraštas garsus savo karstinėmis (ne karstinėmis) įgriuvomis. Gal kiek mažiau žinoma krašto ypatybė yra ta, jog protestantiškos Radvilų giminės atšakos valdomi Biržai buvo viena iš Lietuvos reformacijos tvirtovių, nenaudingų faktų mėgėjams gali imponuoti tai, kad čia yra šiauriausias Lietuvos taškas. Tad pasidairyti ten yra į ką ir vieną rugpjūčio sekmadienį išsiruošėme inspektuoti šį šalies pakraštį.